Elite Medicale

Nauja diagnostikos įranga tiria kraujagyslių sieneles

Klinikoje "Elite Medicale" atliekamas kraujagyslių (galvos ir galūnių) tyrimas naujausios kartos skaitmeniniu echoskopu leidžia kuo anksčiau nustatyti ir įvertinti pirmuosius aterosklerozės požymius.

Tyrimo metu labai tiksliai išmatuojamas kraujagyslių sienelių storis ir susiaurėjimas, nustatoma galvos smegenų kraujotaka.

PROGNOSTINIAI KRAUJAGYSLIŲ (ARTERIJŲ) TYRIMAI

Mūsų kraujagyslių senėjimą aterosklerozę lemia daugelis faktorių:
1. XXI amžiaus gyvenimo tempas,
2. pastovus stresai,
3. sėdimas darbas,
4. netinkama mityba,
5. polinkis į padidintą kraujospūdį,
6. polinkis į cukraligę (ypač jei kas nors iš šeimos narių serga cukraligę),
7. padidintas lipidų kiekis(cholesterolio kiekį kraujuje)
8. didėjantis tiriamo asmens amžius

Aterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir lėtai besivystantis arterijų kietėjimo bei siaurėjimo procesas. Šis procesas eina etapais – pirmame etape arterijoje po vidiniu dangalu atsideda kraujyje cirkuliuojantys mažo tankio lipoproteidai, kuriuose yra daug “blogojo” cholesterolio (MTL cholesterolio), kurie oksiduojasi ir juos “suryja” ląstelės monocitai-makrofagai, duodami pradžią tukliosioms ląstelėms. Vėliau suyrus tukliosioms ląstelėms iš jų atsipalaiduoja cholesterolis, duodamas pagrindą susidaryti aterosklerozinei plokštelei. cholesterolio sankaupos susiformuoja aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį; antrame etape - nestabili plokštelė tampa nelygi, įplyšta; trečiame etape – plokštelės paviršiuje, ties įplyšimu susidaręs kraujo krešulys galutinai užkemša kraujagyslės spindį ir kraujotaka nutrūksta. Tam tikra organo dalis nebegauna deguonies ir ji apmiršta. Ne visiems žmonėms aterosklerozė plinta vienodai greitai, netolygiai pažeisdama atskirų organų kraujagysles. Koronarinėms arterijoms susiaurėjus fizinio arba emocinio krūvio metu širdies raumeniui pradeda stigti deguonies. Tuo metu žmogus pajunta skausmus (spaudimo, deginimo, smaugimo jausmas) už krūtinkaulio, dažnai plintančius po visą krūtinę, po duobute, kairįjį petį, kairią ranką, apatinį žandikaulį. Gali trūkti oro, išpilti šaltas prakaitas, padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti baimės jausmas. Aterosklerozė pažeidžia ne tik koronarines, bet kitų gyvybiškai svarbių organų arterijas. Pažeidus smegenų kraujagysles, blogėja atmintis, gresia insultas, paralyžius ir mirtis. Kojų kraujagyslių aterosklerozė sukelia kojų skausmus ir šlubčiojimą, pirštų apmirimą ir gangreną, kuris ilgainiui gali baigtis kojų amputacija ir invalidumu. Aortos pažeidimas gali baigtis jos išsiplėtimu (aneurizma), plyšimu ir staigia mirtimi. Šiuo metu žinoma 200 rizikos veiksnių, kurie sąlygoja aterosklerozės išsivystymą, bet ne visi jie vienodai svarbūs, be to, vienus iš jų galima keisti, kitų – negalima. Nereguliuojami aterosklerozės rizikos veiksniai
(faktoriai) yra šie: 1) amžius - anksčiau aterosklerozė išimtinai buvo tapatinama su organizmo senėjimu, tačiau dabar nustatyta, kad ji gali prasidėti anksti ir tyliai progresuoti dešimtimis metų. Tam tikrame amžiuje (apie 45-55 gyvenimo metus) pradeda reikštis jos komplikacijos; 2) vyriška lytis - vyrams ši liga pasireiškia 10 metų anksčiau nei moterims – apie 45 gyvenimo metus, o moterims – peržengus per 55 m. Moterims aterosklerozės sukelti kraujagyslių pakitimai pradeda ryškėti po menopauzės, kai sumažėja apsauginis moteriškų hormonų estrogenų poveikis, todėl ankstyva menopauzė taip pat laikoma rizikos veiksniu; 3) paveldimumas: anksti pasireiškusi aterosklerozė artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai ir staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.); 4) kai jau nustatyti negrįžtami aterosklerozinės kilmės kraujagyslių pakenkimai (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.). Tačiau, išskiriamus svarbiausius rizikos veiksnius galima sureguliuoti ir valdyti: 1) rūkymas, kuris pažeidžia kraujagyslių sienelių vidinį sluoksnį, padeda susidaryti aterosklerotinėms plokštelėms, skatina kraujo krešėjimą, kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį ir kt,; 2) padidėjęs kraujospūdis – sistolinis daugiau 140 mm Hg ir/ar diastolinis daugiau 90 mm Hg; 3) padidėjęs lipidų kiekis kraujyje: bendras cholesterolis ryte nevalgius - daugiau 5,2 mmol/L, paprastieji riebalai - daugiau 2,2 mmol/L, MTL cholesterolis - daugiau 4,7 mmol/L, DTL cholesterolis - mažiau 0,91 mmol/L (vyrams) ir mažiau 1,2 mmol/L (moterims). 4) diabetas – gliukozės kiekis kraujyje ryte nevalgius daugiau 5,5 mmol/L; 5) mityba, gausi gyvuliniais riebalais ir cholesteroliu; 6) nutukimas; 7) mažas fizinis aktyvumas; 8) stresas ir depresija; 9) padidėjęs kraujo krešamumas.
Aterosklerozės plokštelės dažniausiai randamos koronarinėse, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Jos diagnozuojamos moderniais ultragarsiniais skeneriais, turinčiais specialią doplerinę įrangą kraujagyslėms tyrinėti. Šiais prietaisais ne tik matomos aterosklerozinės plokštelės, bet ir nustatomas kraujagyslės pažeidimo lygis, kraujotakos greitis. ir kiti parametrai. Ultragarsiniai dopleriniai tyrimai leidžia objektyviai įvertinti pakenkto organo funkcinę būklę ir numatyti tolimesnę gydymo strategiją. Lengvesniais kraujagyslių pakenkimo atvejais ligoniui galima rekomenduoti atsisakyti žalingų įpročių, keisti gyvenimo būdą ir skirti atitinkamą medikamentinį gydymą. Sunkiais atvejais ligonį tenka nukreipti angiochirurgo konsultacijai dėl angioplastikos.
Kraujagyslių senėjimas prasideda labai anksti. Pasaulyje yra atlikta dešimtys tūkstančių tyrimų su įvairių rasių ir amžiaus grupių žmonėmis. Kiekvienai amžiaus grupei yra nustatytos normos ir rizikos faktorių ribas. Šiam tyrimui geriausiai tinka bendrinės miego arterijos, kurios atspindį smegenų ir širdies vainikinių kraujagyslių būklę. Nustačius kraujagyslėse senėjimo pakitimų dydžius ir parinkus tinkama gyvenimo būdą, mitybos režimą šios procesus galima sulėtinti, pristabdyti.
Senėjimo pakitimai vyksta sekančiai: kraujagyslių sienelėse, vidiniuose jų sluoksniuose (vadinamoje intyma-media) atsideda riebalai vystosi aterosklerotiniai pakitimai. Kraujagyslių skersmuo storėja, bet kraujo tekėjimo spindis dėl pastorėjusio vidinio sluoksnio siaurėja. Dėl to labai didėja pratekančio kraujo greitis ir kartais išopėja kraujagyslės vidinis paviršius ko rezultate susidaro trombas, kuris gali nuplyšti ir nukeliauti į smegenys, sukeldamas insultą arba į pažeista vidinę sienelę gausiai atsideda kalcis. Tuomet sienelė paviršius taip sustorėja kad uždaro kraujagyslės spindį ir įvyksta infarktas.
Prognostinis arterijų tyrimas atliekamas matuojant standartizuotose vietose bendrinių miego arterijų vidinės sienelės pokyčius. Tyrimas neskausmingas, atliekamas pacientui gulint, pamatuojamas jo kraujospūdis ir su ultragarsinio skenerio specialia programa matuojamas kraujagyslės intymos-medijos storis bei skaičiuojam rizikos grupė pagal Howard‘ą. Rizikos grupių yra trys, kuo aukštesnė rizikos grupė tuo ryškiau vyksta kraujagyslių senėjimas, tuo labiau reikia susirūpinti savo sveikata